vokietis

1 vókietis, -ė smob. (1) KBII77, K, KI295, Š, KŽ, Tlž, Rg, vokietỹs, -ė̃ (3^a) Rtr, NdŽ, KŽ, Vžn, Kbr, Gg, Dg, Vb, Tvr, Ssk, Mšk 1. SD¹94, CI460, R, R100, 349, MŽ, MŽ130, Sut, N, M, RtŽ vokiečių tautos žmogus: Pirmą kartą vokiečio vardą raštuose randame XV amžiuje K.Būg. Naumiesčio parapijoje, kur paprastai tegirdime tariant vokietỹs, senieji žmonės dar tebesako vókietis K.Būg. Vokietỹs su vókyte atėjo J. Vókietis amatininkas, auksakalys NdŽ. Vókietė mokytoja, virėja NdŽ. Eini toliau per miestelį, žydai ir vókiečiai šaukia, kaip tik katras gali balsiau BM233(Vl). Teipogi yra įsimaišiusių po biškį ir vókiečių, gudų, latvių, bet labai mažai BM176(Jnš). Vienur mums sakė: nesi vokietỹs ir mums nepatikiamas, kitur sakė: esi vokietỹs ir mums nepatikiamas Plšk. Pati vokietė̃ buvo Tlž. Ar vokietỹs, ar lietuvys – vis tiek žmones nevienodi Kp. Ir kinietis galia vokiškai kalbėti, bet negalia niekad vokietys būti Plšk. Jeigu vókiečio karvė pasileido, jis tuoj atbėgo: gal ką padarė? O lietuvio visa kaimenė ateis – jam nerūpi Graž. Vókiečiui pasakai – gerai, ė ruskiui koc tu dūšią parodai – nevieris Švnč. Buvo toks vokietys su pačia, jiedu turėjo sūnų BsMtI57(Brt). Mūsuk atvažiuodė vokietỹs (J.Gerullis), vis klausinėjo žodžių Grv. Šita staunia vókiečio dirbta Jž. At[ej]o vokietỹs pirkion i pradė[jo] gargsėt Vdš. Labai piktinos vyrai, kad vokietỹs vókietį šaudo Plšk. Vokietỹs sako: – Labai skaudu, kad mūsiškiai tep padarė Rūd. Kai kiaulį pjaudavo, tai gryčioj kūle ažumuša, kad nežviegtų gi, kad neatimtų gi: vokietỹs ateis ir atims Rk. Vokietỹs visas antis pašaudė, viena tik an sparnų pasikėlė ir parlėkė Sem. Smarkiau kasì, rėkia, pas vokiečius lėtai reikia dirbt Graž. Tiem vokiečiám [žmogus] sukišė tuos auksinius Slm. Eidavo vokiečiaĩ, tai tiems reikėdavo vis ką nors duot Slv. Vokietė, pasisiūdinus iš trijų kailių siaurus kailinėlius, su puikybe ėjo į katalikų bažnyčią Sln. Vókiečiai lietuvninką per drimelį laiko K.Donel. Tarp lietuvninkų daugsyk tūls randasi smirdas, kurs, lietuviškai kalbėdams ir šokinėdams, lyg kaip tikras vókietis mums gėdą padaro K.Donel. Nepadyvai, kad lietuvininks vókiečio nekenčia, nes kožna giminė nori būt visų geriausia šim sviete Jrk51. Vokietis plūsta, keikia visokiomis kalbomis, net varlės bijo viršum vandens pasirodyti LzP. Dar nė vienas, net eilinis prūsas nėra vedęs krikščionės vokietės, savo tautos pavergėjos! J.Gruš. Latvių dainos drauge su kitais faktais verčia mus spėti, jog vokiečio vardu senų senovėje buvo vadinami švedai, senovės rusų varingai K.Būg. Gyveno miestely biednas vokietė̃lis šiaučius Skr. Vokiečiùkas NdŽ. Vokietė̃lė NdŽ. Vokietùkė NdŽ. Vokietáitis KŽ. ^ Šneka kai vokietis, nieko negal suprasti NžR. Visi kartu kaip vokiečiai į dangų LMD(Vlkv). Vokietis geriau gyvens ant akmens negu ruskelis ant juodžemio ir vandens J.Mik. Laksto kaip vokietis padūkęs Srv. Spraudžiasi kaip vokietis į dangų LTR(Vb). Kvailas kaip vokietis popiet (po pietų Snt) Vlkv. Vokietis ryja kai arklys ir dirba kai gaidys KlvK111. Vokietis juk lenda lyg kiaulė per tvorą: juo muši, juo lenda KlvK111. Tai juk vienas mieras yra: ar vokietis, ar velnias KlvK111. Vokietis zotag tiek išmanys, kaip ir mes ST529. Tu nesupranti nieko kaip vokietỹs Dkk. Mindai kaip vokietỹs kisielių Zp. Motina buvo bruišė – tai tikra lietuvė̃, o tėvas buvo pūkys – tai tikras vokietỹs Smln. Koks buvo mano gyvenimas, tai neduok Dieve nei vókiečiui Rd. Aklas vokietis (kvailas, kuris vokiškai temoka) B, B270,346, MŽ468, N, Sch113, M. ║ Vokietijos kareivis: Vokietỹs stovi su šautuvu, ir niekur neišeisi Sug. Vokiečiaĩ buvo ažplaukę Lietuvą Kz. Nuog šito karo vokietỹs pakavotas DrskŽ. Aš išjojau vajavotie, vokiečių kapotie LLDIII113(Tvr). Vokiečių̃ pilnas kiemas, vajetau, dabar blogai mum, karas! Kp. 2. protestantų tikybos žmogus, gyvenantis Lietuvoje: Tik katalikų tikybos buvo lietuvis, o kas protestantas, tas jiems buvo vókietis Ktč. Kad nesi katalikas, tai esi vokietỹs Plšk. A vokiečiaĩ, a mes – vis tiek krikščionys Jrb. Motina jų buvo vokietė̃ Jrb.